Įsimintinas koncertas, vainikavęs choro kūrybinį penkmetį

 

Dar ausyse tebeskamba Karlo Jenkinso „Ginkluoto žmogaus: Mišių už taiką“, vainikavusių balandžio 21 dieną choro „Saluto“ penkerių metų sukaktį, aidai. Vis dar dalinasi įspūdžiais pakerėti klausytojai, o negirdėjusieji puoselėja viltį nepraleisti šio kūrinio atlikimo pakartojimo.

Kompozitoriaus, atlikėjo ir dirigento K. Jenkinso kūriniai šiandien yra tarp dažniausiai atliekamų. Vien tik „Ginkluotas žmogus: Mišios už taiką“ skambėjo beveik 1000 kartų 20 įvairių šalių. Jo kūrinių į savo repertuarus yra įtraukę ne vienas choras ir mūsų šalyje. Šio kūrėjo darbai išsiskiria spalvinga harmonija, dinamiškumu, visiems suprantama turininga muzikine kalba, skelbiančia aktualias žmonijai idėjas.

Šeštadienio vakarą Kauno filharmonijoje skambėjęs kūrinys buvo sumanytas naujojo tūkstantmečio sutikimui. Jo svarbiausią idėją nusako mišiose skambanti XV a. dainos „L’homme armé“ („Ginkluotas žmogus“) tema. Ši melodija dar Renesanso epochoje buvo daug kartų panaudota įvairių kompozitorių mišiose. Aktuali savo tematika („ginkluoto žmogaus reikia bijoti“) ji pasirodė ir žengiant į naują tūkstantmetį – priverčianti atsigręžti į karais paženklintus žmonijos istorijos tarpsnius, įvertinti jų padarinius ir puoselėti viltį, kad ateinantis tūkstantmetis skelbs taiką, o ne karus.

Kūrinyje susipynę tradicinės mišių dalys liturginiais bei bibliniais tekstais ir jaudinantys epizodai, panaudojant įvairių laikotarpių anglų poetų ir rašytojų tekstus, tradicinę musulmonų maldą, citatas iš „Mahabharatos“ bei mintis apie Hirosimos tragediją.

Visa tai perteikianti muzika įtraukia klausytoją į dramatišką kontrastingų nuotaikų verpetą, savo įtaigumu priverčianti susimąstyti apie tai, kaip gyvename, ko siekiame, kur einame:

 

„Išlydėkit varpais tūkstantmečius karų,

Pasitikit varpais tūkstantmetį taikos.

Išlydėkit, kas sena, pasitikit, kas nauja...

Išlydėkite melą, pasitikite tiesą varpais“

(A.Tennyson).

 

Kūriniui atlikti pasitelkti ir solistai: Martynas Kliučininkas (diskantas), Elena Kalvaitytė (sopranas), Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas), Mykolas Stanevičius (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas). Muziką papildė Vladimiro Šerstabojevo šviesų ir vaizdo instaliacijos.

Iš tikrųjų šių K. Jenkinso Mišių pirmasis atlikimas Lietuvoje - Kauno Filharmonijos salėje tapo išskirtiniu ne tik choro kūrybinėje biografijoje, bet išryškėjo stipria dominante ir tarp Kaune vykusių sezono koncertų. Tai lėmė visų pirma nepaprastai spalvingas tiek savo muzikine kalba, tiek dinamišku dramatiniu turiniu pats K. Jenkinso kūrinys, kuris pavergė choristus nuo pirmųjų repeticijų. Todėl nenuostabu, kad iš kiekvieno lūpų aidėjęs širdies balsas negalėjo palikti abejingų ir klausytojų tarpe. Gal ir gerai, kad instaliacijoms reikalinga prietema salėje leido ne vienam klausančiųjų nesidrovėti drėkstančių akių ar ištryškusios ašaros...

Platus kūrinio dramaturginis diapazonas pareikalavo didelės emocinės ir fizinės iškrovos iš atlikėjų ir juos gilaus ir didingo kūrybinio sumanymo keliais vedusios choro vadovės Ramutės Štreimikytės. Kelionė pavyko. Įvertinimas – mirtiną sulaikyto kvėpavimo tylą po paskutinių kūrinio akordų praplėšusi katarsiška aplodismentų ir ovacijų banga. Galingas pojūtis, kurį mainais pajunta atlikėjas kūrinio Muzikoje atidavęs visą save.

Šio kūrinio atlikimas – didelis energetinis užtaisas kolektyvui ir svari paraiška ateičiai, žengiant į naujus kūrybinius metus. Belieka palinkėti, kad šis patirtas pojūtis niekada neapleistų „Saluto“ choristų.

 

Gražina Dainauskienė